Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtino: 

1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašą;
2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašą;
3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašą.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2. pavojaus aplinkai;
3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4. neteisėtos veiklos finansavimo;
5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6. neteisėtu būdu įgyto turto;
7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8. kitų pažeidimų.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1. įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2. kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;
3. viešai.