Naujienos

Paslydimas, netaisyklingai pastatyta pėda ar skubėjimas gali baigtis čiurnos raiščių patempimu, sumušimu ar net lūžiu. Vyresnio amžiaus žmonėms kritimai ypač pavojingi – dėl silpnesnių kaulų net ir, atrodytų, nedidelė trauma gali turėti rimtesnių pasekmių.

Antakalnio poliklinikos gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Utkus pasakoja, kaip elgtis patyrus traumą, kokie požymiai rodo, kad delsti nebereikėtų, ir ką galime padaryti, kad lipimas laiptais būtų saugesnis.

Kokios traumos lipant arba leidžiantis laiptais pasitaiko dažniausiai ir kokias klaidas žmonės daro, dėl kurių rizika išauga?

Dažniausiai lipant ar leidžiantis laiptais žmonės pargriūva. Kartais paslysti labai lengva – tam nebūtina net žiema. Užtenka palijus, kad laiptai taptų slidesni. Todėl svarbu įvertinti jų paviršių, neskubėti, laikytis už turėklo ir pirmiausia atsargiai patikrinti, ar laiptai nėra slidūs.

Tačiau nebūtinai reikia pargriūti, kad įvyktų trauma. Kartais pakanka netaisyklingai pastatyti ar pasukti pėdą. Viena dažniausių tokių traumų – čiurnos raiščių patempimas. Pasitaiko ir lūžių. Kadangi krentant dažnai pirmiausia nukenčia kojos, nemažą dalį sudaro būtent apatinių galūnių traumos.

Ar tokios traumos gali būti rimtos? Kam jos pavojingiausios?

Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurių kaulai yra silpnesni, pirmiausia – vyresnio amžiaus žmonėms. Trauma, kuri jaunesniam žmogui baigtųsi tik patempimu, vyresniam gali lemti lūžį.

Lūžiai gali būti rimti, kartais prireikia ir operacijos. Skubėjimas, žinoma, didina pačios traumos tikimybę, tačiau nebūtinai lemia, kad trauma bus sunkesnė.

Ar nukritus ant laiptų žmogus visada supranta, kad galėjo lūžti kaulas?

Tikrai ne. Traumos būna labai įvairios, o kartais jų rimtumą iš pradžių sunku įvertinti. Vienas svarbiausių požymių – stiprus skausmas, ypač jeigu sunku priminti koją ar vaikščioti.

Tokiais atvejais reikėtų nedelsti ir kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių, kur prireikus būtų atlikta rentgenograma. Yra buvę atvejų, kai žmogus traumą nuvertina, nes dar gali vaikščioti, tačiau vėliau nustatomas lūžis, kurį net reikia operuoti. Žmonės kartais nustemba: „Kaip gali būti lūžis, jeigu aš dar galiu paeiti?“ Tačiau galimybė vaikščioti lūžio neatmeta.

Kaip reikėtų elgtis susižeidus ant laiptų? Kokie simptomai rodo, kad jau reikėtų kreiptis pagalbos?

Vienas aiškiausių požymių – matoma deformacija. Jeigu pėda, čiurna, koja ar ranka yra nenatūraliai pakrypusi, akivaizdu, kad medicininės pagalbos reikia nedelsiant.

Taip pat reikėtų kreiptis, jeigu atsiranda didelis tinimas, labai stiprus skausmas, žmogui sunku remtis sužeista galūne arba skausmo nesumažina šaltis ir įprasti vaistai nuo skausmo bei uždegimo.

Jeigu trauma atrodo lengvesnė, iš pradžių galima pažeistą vietą šaldyti, tausoti ir stebėti savijautą. Tačiau jeigu negerėja, skauda net ramybės metu ar skausmas stiprėja, reikėtų pasirodyti medikams.

Kaip sumažinti traumų riziką namuose ir saugiau lipti laiptais?

Ypač vyresnio amžiaus žmonėms svarbu pasirūpinti, kad laiptų paviršius nebūtų slidus. Galima naudoti specialias neslystančias juostas ar kitas tam skirtas dangas.

Svarbu, kad būtų patogūs ir tvirti turėklai, pakankamas apšvietimas, o lipant laiptais nereikėtų skubėti.

Namuose apskritai verta vengti nepritvirtintų kilimėlių ar kitų daiktų, už kurių galima užkliūti. Kritimas nuo laiptų gali baigtis ne tik kojos ar rankos trauma – krentant iš didesnio aukščio galima patirti ir galvos traumą.