Naujienos

Vasara daugeliui asocijuojasi su kelionėmis, poilsiu gamtoje, saule, maudynėmis ir šviežiomis uogomis. Tačiau kartu tai yra ir metas, kai dažniau susiduriame su įvairiomis alerginėmis reakcijomis. Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Justos Prokopavičiūtės, vasarą alergijas gali išprovokuoti ne tik žiedadulkės, bet ir vabzdžių įgėlimai, nauji maisto produktai, kosmetikos priemonės, saulė ar nepažįstami augalai. „Alergenų yra labai daug, todėl visų jų iš anksto numatyti neįmanoma. Keliaujant ar leidžiant laiką gamtoje svarbiausia stebėti savo organizmo reakcijas ir neignoruoti neįprastų simptomų“, – perspėja gydytoja. 

Liepos 8 d. minima tarptautinė Alergijos diena. Šia proga apie vasaros sezono alergijas šeimos gydytoja kalbėjo ir LRT Radijo laidoje 10-12. Pokalbio įrašą galima paklausyti čia: 10–12 - Radioteka - LRT

Taip pat pateikiame interviu metu aptartą svarbiausią informaciją apie vasaros alergijas ir ką svarbu žinoti, kai jos užklumpa. 

Dažniausia vasaros alergija – šienligė

Viena dažniausių vasaros alergijų yra žiedadulkių alergija, dar vadinama šienlige. Ji gali prasidėti pavasarį, tęstis visą vasarą ir kai kuriems žmonėms varginti net iki vėlyvo rudens.Į kvėpavimo takus patekusios smulkios žiedadulkių dalelės dirgina gleivinę, todėl žmogus gali čiaudėti, sloguoti, kosėti, jausti akių niežėjimą, ašarojimą ar paraudimą.

„Jei išėjus į lauką pradeda varginti čiaudulys, sloga, akių ašarojimas ar perštėjimas, tikėtina, kad tai gali būti reakcija į žiedadulkes. Lengvesniais atvejais gali padėti vaistinėje įsigyjami priešalerginiai vaistai, akių lašai ar nosies purškalai“, – paaiškina J. Prokopavičiūtė.

Ką daryti žiedadulkių sezono metu?

• Grįžus iš lauko persirengti ir nusiprausti.
• Jei reikia, išsiplauti plaukus, nes juose gali kauptis žiedadulkės.
• Žiedadulkių sezono metu nedžiovinti drabužių ir patalynės lauke.
• Esant akių paburkimui ar ašarojimui, naudoti šaltus kompresus.
• Jei simptomai stipresni, pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo.

Vabzdžių įgėlimai: kada reakcija pavojinga?

Vasarą dažnos ir reakcijos į vabzdžių įgėlimus. Bitės, širšės ar vapsvos dažniausiai sukelia vietinę reakciją – įgėlimo vieta parausta, patinsta, ją niežti ar skauda. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti stipri sisteminė reakcija – anafilaksija. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai į alerginę reakciją įsitraukia ne tik oda, bet ir kvėpavimo, kraujotakos ar kitos organizmo sistemos.

„Jeigu po įgėlimo atsiranda gerklės spaudimo ar veržimo jausmas, dusulys, liežuvio ar lūpų tinimas, silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės pritemimas, reikia nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Pirmoji pagalba po vabzdžio įgėlimo:

• Nutraukti kontaktą su alergenu, jei įmanoma.
• Įgėlimo vietą nuplauti tekančiu vandeniu.
• Šaldyti įgeltą vietą.
• Stebėti, ar simptomai neplinta po visą kūną.
• Atsiradus dusuliui, tinimui, silpnumui ar sąmonės sutrikimui – skubiai kviesti pagalbą.

Maistas kelionėse: ragauti atsargiai

Vasarą alergines reakcijas gali sukelti ir maistas. Tai ypač aktualu vaikams, pirmą kartą ragaujantiems uogų ar kitų naujų produktų, taip pat keliautojams, norintiems išbandyti egzotiškus patiekalus. „Naujus produktus, ypač vaikams, reikėtų duoti mažais kiekiais ir stebėti, ar neatsiranda bėrimų, žandukų paraudimo, liežuvio tirpimo, seilėtekio ar kitų neįprastų reakcijų“, – pataria gydytoja.

Keliaujant į egzotines šalis nepažįstamą maistą taip pat reikėtų ragauti atsargiai. Jei paragavus atsiranda liežuvio dilgčiojimas, tirpimas, perštėjimas ar kiti neįprasti pojūčiai, geriau produkto nebevalgyti. „Organizmo pratinti prie alergeno nereikėtų. Jei žmogus yra alergiškas, pakartotinė reakcija gali būti stipresnė nei pirmoji“, – perspėja J. Prokopavičiūtė.

Keliaujant verta prisiminti:

• Nežinomą maistą ragauti mažais kiekiais.
• Pajutus liežuvio tirpimą, dilgčiojimą ar perštėjimą – nebevalgyti.
• Neeksperimentuoti su maistu, jei jau žinoma alergija.
• Vaikams naujus produktus duoti po truputį.
• Esant stipresnei reakcijai – kreiptis į medikus.

Alergiją gali sukelti ir kremai, vaistai ar saulė

Vasarą odos reakcijas gali išprovokuoti ir kosmetikos priemonės – kremai nuo saulės, kūno losjonai, drėkinamieji ar maitinamieji kremai. Kartais reakciją sukelia ne tik pati priemonė, bet ir jos sąveika su oda, prakaitu bei saulės spinduliais.

„Jei po priemonės naudojimo oda parausta, ima niežėti, atsiranda pūslelių ar bėrimų, priemonę reikėtų nuplauti ir daugiau jos nebenaudoti“, – rekomenduoja gydytoja.

Reikėtų nepamiršti ir vaistų. Kai kurie antibiotikai, kraują skystinantys vaistai ar tepalai nuo sumušimų, veikiant saulei, gali paskatinti odos reakcijas. Todėl vartojant vaistus, ypač kelionėse, verta perskaityti informacinį lapelį ir atkreipti dėmesį į galimą šalutinį poveikį.

Kaip sumažinti odos reakcijų riziką?

• Naują kremą ar kosmetikos priemonę pirmiausia išbandyti ant mažesnio odos ploto.
• Pastebėjus paraudimą, niežėjimą ar bėrimą, priemonę nuplauti.
• Vartojant vaistus, pasitikrinti, ar jie nedidina jautrumo saulei.
• Neignoruoti ilgai trunkančių ar plintančių bėrimų.

Ką turėti kelionės vaistinėlėje?

Keliaujant svarbu prisiminti, kad alergiją gali sukelti ne tik įprasti alergenai, bet ir nepažįstami augalai, jūros gyvūnai, dumbliai ar vabzdžiai. Todėl kelionės vaistinėlėje verta turėti būtiniausių priešalerginių priemonių.

„Keliaujant rekomenduoju turėti bent jau elementarių priešalerginių vaistų – antihistamininių preparatų, taip pat priemonių vietinėms odos reakcijoms mažinti. O žmonės, kuriems anksčiau yra buvusi stipri alerginė reakcija, turėtų pasirūpinti gydytojo paskirtomis priemonėmis“, – sako J. Prokopavičiūtė.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Ne kiekviena alerginė reakcija reiškia, kad būtina skubėti į gydymo įstaigą. Tačiau pasikartojančios, stiprėjančios, ilgai trunkančios ar neaiškios reakcijos yra ženklas, kad reikėtų pasitarti su gydytoju.

„Jei alergijos kartojasi, jei jos sunkios, jei atsiranda neaiškūs bėrimai ar simptomai trunka ilgai, būtina kreiptis į medikus. Ypač svarbu nedelsti, jei reakcija apima visą organizmą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei alergijos simptomai kartojasi, stiprėja ar trunka ilgai, atsiranda neaiškūs bėrimai, tinimas, dusulys, stiprus silpnumas ar reakcija pasireiškia po maisto, vaistų, vabzdžio įgėlimo ar kito galimo alergeno.

„Alergija nėra tik nemalonus čiaudulys ar trumpalaikis bėrimas. Tai padidėjusi organizmo reakcija į medžiagą, kurią imuninė sistema atpažįsta kaip pavojingą. Todėl simptomų nereikėtų ignoruoti ar ilgai kentėti“, – sako šeimos gydytoja J. Prokopavičiūtė.