Naujienos

Socialiniuose tinkluose atrodo, kad šiandien sportuoja visi: vieni bėga maratonus, kiti ruošiasi „Ironman“, dar kiti kasdien kelia nuotraukas iš sporto salių, teniso kortų ar dviračių trasų. Tačiau Antakalnio poliklinikos sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila sako, kad realybė kiek kitokia – svarbiausia ne įspūdingi pasiekimai, o pastovumas ir judėjimo džiaugsmas.

Pasak gydytojo, Lietuva statistiškai atrodo gana aktyvi šalis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 4 iš 5 lietuvių pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą. Vis dėlto praktikoje šie skaičiai ne visada atspindi tikrąją situaciją.

„Žmogus kartais mano, kad aktyvumas yra namų ruoša ar trumpas pasivaikščiojimas iki automobilio. Taip, tai irgi judėjimas, bet jis nėra pakankamas sveikatai stiprinti“, – sako gydytojas.

Anot jo, dažna problema yra ir vadinamieji „savaitgalio kariai“. Visą savaitę mažai judantys žmonės savaitgalį staiga imasi intensyvaus sporto: žaidžia krepšinį, bėga ilgus nuotolius ar dalyvauja varžybose. Tokie krūviai dažnai baigiasi pervargimu, traumomis ar dingusia motyvacija.

„Kalbant apie fizinį aktyvumą ir sveikatą, pastovumas nusveria intensyvumą. Geriau dažniau po mažiau, negu vieną kartą per savaitę save visiškai išsekinti“, – LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pabrėžia sporto medicinos gydytojas.

Kaip suprasti, koks sportas tau tinka?

Svarbiausias kriterijus renkantis fizinę veiklą – malonumas. Jei sportas tampa prievole vien dėl mados ar aplinkinių spaudimo, ilgai motyvacijos išlaikyti nepavyks.

„Svarbu, kad žmogus sportuotų dėl savęs ir jam būtų malonu. Kai atsiranda malonumas, atsiranda ir pastovumas“, – teigia jis.

Tinkamai pasirinktas sportas dažniausiai pagerina ne tik fizinę formą, bet ir emocinę būseną. Žmogus jaučiasi energingesnis, geriau miega, mažėja stresas, gerėja nuotaika.

Tačiau kūnas gana aiškiai parodo ir tai, kad pasirinkta veikla netinka. Didėjantis skausmas, nuolatinis nuovargis ar vidinis jausmas, kad sportas kelia daugiau įtampos nei džiaugsmo, yra ženklai sustoti ir persvarstyti pasirinkimą.

Sportas reikalingas net sergant

Pasak gydytojo, šiandien jau beveik nėra ligų, kurių atveju fizinis aktyvumas nebūtų naudingas. Net sergant onkologinėmis, autoimuninėmis ar lėtinėmis ligomis judėjimas gali pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę.

„Žmogui dažnai atrodo: man skauda, vadinasi, turiu gulėti ir ilsėtis. Bet net lengvas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, padeda ir fiziškai, ir psichologiškai“, – sako Mykolas Butvila.

Tiesa, jei kyla klausimų, kiek jūsų organizmas gali ištverti, koks krūvis jam yra tinkamas ir saugus, visada galite pasitarti su sporto medicinos gydytojais. Sporto medicinos gydytojo konsultacija – tai kompleksinis sveikatos vertinimas įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

Paslauga skirta siekiantiems įsivertinti savo fizinę būklę, planuojantiems pradėti sportuoti, jau aktyviai sportuojantiems ir siekiantiems aukštesnių rezultatų, taip pat profesionaliai besiruošiantiems varžyboms ar patyrusiems traumas.

Gydytojas taip pat gali atlikti spiroergometrijos tyrimą – fizinio krūvio testą su kvėpavimo ir širdies veiklos stebėsena, kūno masės sudėties analizę, aptarti visų atliktų tyrimų rezultatus ir pateikti individualias fizinio aktyvumo rekomendacijas.

Specialistas primena: sportas neturi būti kančia ar bandymas kažkam kažką įrodyti. Kartais užtenka vos 30 minučių judėjimo per dieną, kad organizmas ir savijauta pradėtų keistis į gerąją pusę.