Naujienos

Pasaulinė hipertenzijos diena: skubėkite tikrintis dėl „tyliosios ligos“

2026 05 15


Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Hipertenzija yra padidėjęs, saugias ribas viršijantis kraujospūdis, kurio pacientai dažnai nė nepajunta. 

Minėdami šią dieną, dalinamės  kiek ankščiau publikuotu Antakalnio poliklinikos gydytojos kardiologės Jūratės Zupkauskienės interviu su žurnaliste Edita Siavris. 

Skubėkite tikrintis dėl „tyliosios ligos“

Stresas, nesveika mityba, menkas fizinis aktyvumas, nepakankamas miegas, žalingi įpročiai jums gali įteikti nelauktą dovaną – hipertenziją. Skaičiuojama, kad apie trečdalis visuomenės Europoje, kartu ir Lietuvoje, turi padidėjusio kraujospūdžio ligą. Hipertenzija dar vadinama „tyliąja liga“, „žudike“. Ir ne veltui. Apie hipertenziją „Vakaro žinios“ kalbėjosi su sostinės Antakalnio poliklinikos gydytoja kardiologe Jūrate ZUPKAUSKIENE.

Kodėl reikia tikrinti, ar kraujospūdis normalus?

Kiekvienas turi žinoti savo kraujospūdį. Jeigu jis pakilęs (>=140/90 mmHg), reikia gydyti. Jeigu hipertenzija nėra gydoma, atsiranda ir kitų ligų. Kitaip sakant, dažniausiai širdies ligos prasideda nuo hipertenzijos, kuri veda į širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, išeminę širdies ligą. Negydant hipertenzijos, greičiau „kemšasi“ kraujagyslės, įvyksta miokardo infarktas, išeminis insultas... Pusė insultų, miokardo infarktų atvejų lemia negydytas aukštas kraujospūdis.

Daugeliui gyvenimo būdo pakeitimas išspręstų aukšto kraujospūdžio problemą?

Laiku koregavus gyvenseną hipertenzijos galime išvengti. Dėl gyvensenos labai puikiai pataria šeimos gydytojai, taip pat konsultuoja sveikos gyvensenos specialistai, gydytojai dietologai. Reikia susiimti, kol nėra diagnozės, nes kai liga jau diagnozuojama, vadinasi, organizme „užsivedę“ negrįžtami procesai, kurie skatina pastovų kraujospūdžio padidėjimą. Beje, hipertenziją lemia ne tik netinkama gyvensena. Net trečdalį ligos atvejų lemia paveldimumas. Ši liga yra daugelio veiksnių pasekmė.

Hipertenzijos paplitimas yra išties labai didelis, kuris svyruoja apie 30 proc. Iki 40-50 metų amžiaus vyrai serga daugiau nei moterys, taigi vyrai jau ir jaunesniame amžiuje turėtų daugiau skirti dėmesio savo kraujospūdžiui. Moterims kraujospūdis dažniau ima kilti po menopauzės. Bet pasitaiko įvarių atvejų, todėl rekomenduojama tirtis. Šiuo metu aktyvi Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuri skirta 40-60 metų amžiaus vyrams ir moterims. Kviečiame apsilankyti, pasitikrinti, kad ir mūsų poliklinikoje.

Matyt, daug žmonių nė neįtaria turintys hipertenziją, gal net ignoruoja ligą?

Hipertenziją mes vadiname „tyliąja liga“, „tyliąja žudike“. Ji dažnai būna besimptomė, labai retai pacientas jaučia simptomus. Todėl labai svarbus profilaktinis kraujospūdžio matavimasis, tikrinimasis laiku.

Kada matuoti?

Sveikas žmogus profilaktiškai turėtų pamatuoti kraujospūdį bent kartą per metus, kad ir lankydamasis pas savo šeimos gydytoją. Žinoma, daugiau informacijos duoda kraujospūdžio pamatavimas bent kelis kartus per metus, o prastai pasijutus, visada rekomenduojama pasimatuoti kraujospūdį. Turintys paveldimumą, taip pat sportuojantys asmenys turėtų dažniau sekti savo kraujospūdį. Labai vertingas kraujospūdžio matavimas savo namų aplinkoje, kuris gali būti tikslesnis nei gydytojo kabinete, kadangi labiau atsipalaiduojame. Rekomenduojama namuose turėti patikimą kraujospūdžio matavimo aparatą. Matuokite kraujospūdį skirtingu paros metu, ryte ir vakare.

Svarbu pasimatuoti kraujospūdį nelaukiant simptomų, net jei ir gerai jaučiatės. Būna atvejų, kai pacientai nieko nejaučia, nors išmatuojamas ženkliai padidėjęs kraujospūdis. Taip yra todėl, kad ilgainiui organizmas pradeda „toleruoti“ aukštą kraujospūdį. Jeigu žmogus sako, kad jis jaučiasi puikiai su didesniu kraujospūdžiu, galime įtarti, kad liga gali būti uždelsta.

Praktikoje pastebime, kad pacientai kraujospūdį matuojasi tik tuomet, kai blogai jaučiasi. Dažniausiai matuojasi, kai maudžia, spaudžia galvą, ir dažnai kraujospūdis tuo metu būna žemas ar normalus, o kai puikiai jaučiasi, visai nematuoja kraujospūdžio. Taip gali būti neaptikta hipertenzija, nes pacientas tokiu atveju niekur nesikreipia.

Papildomų duomenų apie pacientą medikams suteikia ir elektrokardiograma, širdies echoskopija, kuri leidžia pamatyti struktūrinius ir funkcinius širdies pakitimus, sukeltus hipertenzijos. Rasti pakitimai širdies echoskopijoje dar labiau patvirtina diagnozę. Jeigu jums skauda galvą, jaučiamas „pulsavimas“ galvoje, yra diskomfortas krūtinėje, dusina, reikėtų pasitikrinti.

Visą interviu galite skaityti čia.