Naujienos

Buityje nudegimų pasitaiko dažniau, nei gali atrodyti. Užtenka neatsargiai prisiliesti prie karštos keptuvės, apsiplikyti verdančiu vandeniu ar susižeisti prie kepsninės. Šiltuoju metų laiku, kai daugiau laiko leidžiame gamtoje ir ruošiame maistą ant grilio, nudegimų rizika dar labiau išauga. Kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą nudegus, kokių klaidų reikėtų vengti ir kada būtina kreiptis į medikus, LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ pasakojo Antakalnio poliklinikos gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė - Vaitekūnė.

„Dažniausiai žmonės nusidegina gamindami maistą. Ypač dabar – grilinimo, barbekiu sezonu. Taip pat nudegama nuo krosnių, židinių. Pastaruoju metu dažnai susižaloja automobilių ir motociklų mėgėjai, neatsargiai elgdamiesi su benzinu ar aušinimo skysčiais“, – apie dažniausius buitinius nudegimus pasakoja gydytoja. Pasak specialistės, tokių incidentų metu dažniausiai nukenčia žmonių plaštakos ir veidas.

„Tai natūralu, nes būtent šiomis kūno dalimis dažniausiai atliekame įvairius darbus ir pirmiausia reaguojame į pavojų. Jei kažkas užsidega ar sprogsta, pirmiausia nukenčia veidas, o bandant apsisaugoti – plaštakos“, – aiškina I. Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.

Nors dalis nudegimų būna lengvi, jų rimtumą lemia pažeidimo gylis. Gydytoja pabrėžia, kad pirmojo laipsnio nudegimai, kai oda tik parausta, dažniausiai gyja nesudėtingai. Tačiau gilesni pažeidimai gali būti labai pavojingi. „Jei nudegimas pažeidžia gilesnius audinių sluoksnius, be gydymo ligoninėje neapsieinama. Tokiais atvejais gali prireikti sudėtingų operacijų, o paciento būklė gali būti labai sunki“, – sako ji.

Gydytoja atkreipia dėmesį į svarbų aspektą – stipriai nudegę žmonės kartais nejaučia didelio skausmo, nes pažeidžiamos nervų galūnėlės.Todėl vien pagal skausmo intensyvumą negalima spręsti apie nudegimo sunkumą. Jei nudegimas atrodo gilus, pažeistas didelis odos plotas arba kyla abejonių dėl traumos rimtumo, reikėtų kreiptis į medikus.

„Mažas skausmas nebūtinai reiškia, kad nudegimas yra lengvas. Jei kyla abejonių dėl nudegimo gylio ar ploto, verta pasikonsultuoti su gydytoju“, – primena specialistė.

Pirmoji pagalba – vėsinti, bet ne šaldyti

Susidūrus su nudegimu svarbiausia nepanikuoti ir kuo greičiau imtis tinkamų veiksmų. Pirmiausia reikia nutraukti kontaktą su nudegimą sukėlusiu šaltiniu ir nudegusią vietą vėsinti.

„Labai šaltas vanduo ar ledas nėra tinkami, tačiau nudegusią vietą rekomenduojama 10–20 minučių vėsinti vėsiu vandeniu“, – pataria gydytoja.

Jei įmanoma, reikėtų nuimti drabužius ar papuošalus, tačiau tik tuo atveju, jei jie nėra prilipę prie odos. Nudegusią vietą rekomenduojama uždengti švariu sausu audiniu arba tvarsčiu.

„Kartais naudojamas ir švarus polietileninis maišelis – jis gali sumažinti skausmą ir bendrą diskomfortą bei padėti sumažinti pažeidimo gylį“, – pažymi specialistė.

Liaudiškų priemonių reikėtų vengti

Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai nudegimai tepami sviestu, aliejumi, grietine ar įvairiais kosmetiniais kremais, gydytoja tokių priemonių naudoti nerekomenduoja.

„Jokiu būdu nereikėtų naudoti įvairių naminių priemonių, kosmetinių kremų ar kitų ne tam skirtų produktų“, – perspėja ji.

Jeigu nudegimas negilus, vaistinėse galima įsigyti specialių nudegimams skirtų putų, kremų ar tvarsčių. Vis dėlto prieš naudojant bet kurią priemonę verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

„Svarbiausia – nesiimti savarankiško gydymo nepasitarus su specialistais“, – pabrėžia I. Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.

Reportažas LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ rodytas 2026 06 16