Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Ne visi simptomai skauda: ką svarbu žinoti apie vėžio prevenciją
2026 02 04
Vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena primena paprastą, bet gyvybiškai svarbią tiesą – kovą laimėti padeda pakankamai anksti nustatyta diagnozė. Deja, pradinės bet kurio vėžio stadijos dažniausiai neturi aiškių simptomų. Jį aptikti gali padėti tik profilaktiniai tyrimai ar nuoširdus pokalbis su šeimos gydytoju.
Kai organizmas „tyli“
„Ankstyvoje bet kurio vėžio stadijoje žmogus nejaučia skausmo. Kartais pasireiškia tik bendri, sunkiai apibūdinami požymiai: didesnis nuovargis, nuotaikų svyravimai, bendras silpnumas, bet ne kiekvienas tai pastebi. Jei liga vystosi organizmo viduje, matomų ženklų gali ir nebūti“, – sako „Antakalnio poliklinikos“ šeimos gydytoja Ingrida Bertulienė.
Vis dėlto ji pataria stengtis įsiklausyti į save. Jei atsiranda jausmas, kad organizme kažkas pasikeitė, kitaip jaučiatės darydami tuos pačius veiksmus, kamuoja neaiškūs negalavimai ar tiesiog išlieka vidinis nerimo jausmas dėl sveikatos, tai signalas pasitikrinti. „Būna, žmonės pajunta tik tai, kad kažkas organizme ne taip. Štai tada labai svarbu ateiti pas šeimos gydytoją ir papasakoti. O mes jau turime analizuoti, ieškoti, kokios gali būti to jausmo priežastys“, – sako gydytoja.
Prevencinės programos gelbsti gyvybes
Bendrieji kraujo ar kiti įprasti tyrimai ankstyvoje stadijoje dažnai taip pat dar nieko neparodo. Pirmuosius pakitimus dažniau padeda pastebėti vizualiniai tyrimai – echoskopija, rentgenas, endoskopiniai tyrimai. Jų pagrindu paremtos ir prevencinės programos. Pasak gydytojos, dalyvavimas prevencinėse programose iš tiesų gelbsti gyvybes. Jaunesni žmonės jose dalyvauja aktyviau, dažniau linkę tikrintis, o vyresni neretai simptomus nurašo amžiui. Tačiau būtent su metais ir rizika didėja.
„Tos programos daugeliu atvejų taikomos nuo 45 metų, moterims yra programa ir nuo 25 metų. Tada, kada prasideda atvejų augimas. Laikantis programų rekomendacijų, labai daug vėžinių susirgimų galima nustatyti ankstyvoje stadijoje – tada gydymas būna efektyvesnis, o pasveikimo tikimybė gerokai didesnė“, – sako šeimos gydytoja.
Baimė – viena didžiausių kliūčių
Atidžiau save stebėti patariama ir tiems, kurie jau yra įveikę vėžį bei kurių šeimoje ar giminėje buvo daug onkologinių susirgimų, pasikartojančių konkretaus vėžio atvejų. Šeimos anamnezė gali padėti laiku nuspręsti dėl papildomų tyrimų ar genetinio ištyrimo. Dar vienas patarimas – įveikti baimes.
„Tie užleisti onkologiniai susirgimai, diagnozės, kai jau mažai kuo galima padėti, labai dažnai būna susiję su baime. Kai žmonės jau jaučia aiškius ženklus, kad kažkas negerai, bet bijo išgirsti tiesą. Tačiau šių ligų gydyme laikas tikrai yra svarbus – verta baimes nugalėti ir ateiti nors diena, savaite ar mėnesiu anksčiau, kai galbūt dar galima padėti. Savo sveikatos šeimininkas yra pats žmogus“, – kviečia gydytoja.
Ji sako prisimenanti ne vieną atvejį, kai akcijų metu pakviesti žmonės, kurie buvo nesilankę pas gydytojus keletą metų, galiausiai sužinodavo apie ankstyvų stadijų onkologinius susirgimus, kuriuos pavyko išgydyti. „Ši liga klastinga, o dėl mūsų gyvenimo būdo, aplinkos ir kitų veiksnių navikinių susirgimų iš tiesų turime daug. Pagrindinė prevencija – apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsakyti visus negalavimus ar nerimą bent kartą per metus “, – įsitikinusi I. Bertulienė.
Primename, kad Lietuvoje šiuo metu vykdomos šios vėžio prevencinės programos:
- Gimdos kaklelio vėžio. Moterims 25–59 m.
- Krūties vėžio. Moterims 45–74 m.
- Storosios žarnos vėžio. Moterims ir vyrams 50–74 m.
- Prostatos vėžio. Vyrams 50–69 m. (nuo 45 m., jei buvo atvejų šeimoje)
Gavę kvietimą pasinaudokite galimybe išsitirti. Registruokitės tel. +370 5 234 2515 ir internetu www.antakpol.lt.
Ankstyva diagnozė gelbsti gyvybes.