Naujienos
- Titulinis
- Naujienos
Gydytojas urologas: jei neskauda, dar nereiškia, kad viskas gerai
2026 08 21
Gydytojas urologas: jei neskauda, dar nereiškia, kad viskas gerai
Vyrai į gydytojus kreipiasi drąsiau, o užleistų urologinių ligų atvejų šiandien matoma mažiau. Tam įtakos turi ir geresnės diagnostikos galimybės, ir didėjantis žmonių informuotumas. Vis dėlto dalis vyrų sveikatos pokyčius vis dar linkę nurašyti amžiui ir metų metus su jais susigyventi. O už frazės „Man viskas gerai, daktare“ kartais slepiasi simptomai, kurių ignoruoti nereikėtų.
„Neretai vyras ateina ir sako: „Man viskas gerai.“ Kai pradedi klausinėti, pasirodo, kad ir naktį keliasi, ir šlapimo srovė ne tokia stipri. Tada paaiškėja, kad žmogus tikrai turi urologinių problemų“, – sako Antakalnio poliklinikos gydytojas urologas Audrius Rimas.
Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų – manyti, kad liga būtinai turi skaudėti. Urologiniai sutrikimai gali vystytis pamažu, o žmogus prie pokyčių prisitaiko taip, kad ilgainiui jų net nebelaiko problema. „Labai daug žmonių galvoja: ko aš eisiu pas gydytoją, jeigu man nieko neskauda? Tačiau jeigu neskauda, tai dar nereiškia, kad esi sveikas. Tam tikrų problemų žmogus gali nejausti ilgą laiką“, – pabrėžia A. Rimas.
Kada verta kreiptis į urologą?
Vyrų urologinės problemos dažnai yra susijusios su prostata. Pasak A. Rimo, dažniausiai susiduriama su trimis prostatos sutrikimais: gerybiniu prostatos išvešėjimu, prostatos vėžiu ir lėtiniu prostatitu. Pastarasis dažniau vargina jaunesnius vyrus, o prostatos išvešėjimas labiau susijęs su amžiumi.
Šių ligų simptomai nepasireiškia nei ryškiais organizmo pokyčiais, nei skausmais. Tačiau, kadangi prostata yra po šlapimo pūsle ir apgaubia šlaplę, jos pokyčiai dažnai pirmiausia pasireiškia būtent šlapinimosi sutrikimais. Į gydytoją verta kreiptis, jeigu susilpnėjo šlapimo srovė, tenka dažniau šlapintis, naktį dėl to prabundama daugiau nei vieną ar du kartus, sunku pradėti šlapintis arba atsiranda staigus ir sunkiai sulaikomas noras šlapintis.
Tiesa, tokie pokyčiai dažniausiai neatsiranda per vieną dieną.
„Vyrai net nepastebi – tiesiog adaptuojasi, pripranta. Prasčiau išsišlapina, tačiau galvoja, kad kažkaip viskas gerai. Bet tas dalykas savaime neišsisprendžia“, – atkreipia dėmesį urologas.
Ne viską galima nurašyti amžiui
Gerybinis prostatos išvešėjimas yra su amžiumi susijęs procesas. Tačiau padidėjusi prostata nebūtinai visiems vyrams sukelia vienodus simptomus, o jų stiprumas nebūtinai tiesiogiai priklauso nuo prostatos dydžio.
„Svarbiausia – neignoruoti jau atsiradusių šlapinimosi sutrikimų. Net ir gerybinis prostatos padidėjimas gali mechaniškai spausti šlaplę ir apsunkinti šlapinimąsi. Sutrikimams progresuojant gali išsivystyti lėtinis ar ūminis šlapimo susilaikymas, pakisti šlapimo pūslės sienelė, o ilgainiui padidėjęs spaudimas šlapimo sistemoje gali paveikti ir inkstus“, – pasekmes vardija gydytojas urologas. Todėl tai, prie ko žmogus per kelerius metus „priprato“, nebūtinai yra nekenksminga senėjimo dalis.
Dar viena priežastis nelaukti ryškių simptomų – prostatos vėžio grėsmė. Ši liga neturi specifinių požymių: žmogus gali puikiai jaustis ir nežinoti, kad serga. O atsiradę šlapinimosi sutrikimai gali būti panašūs į tuos, kuriuos sukelia ir gerybinis prostatos išvešėjimas.
Todėl svarbi ne tik reakcija į simptomus, bet ir profilaktinis patikrinimas. Vienas pagrindinių prostatos būklę padedančių įvertinti tyrimų yra prostatos specifinio antigeno – PSA – tyrimas.
„PSA yra reikšmingas žymuo, padedantis įvertinti prostatos būklę. Jo padidėjimas gali reikšti, kad reikia įtarti prostatos vėžį, tačiau jis gali būti padidėjęs ir esant uždegimui ar dideliam prostatos tūriui. Tai nereiškia, kad jau turime vėžį – reiškia, kad žmogų reikia tirti toliau“, – paaiškina A. Rimas.
Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią vyrai nuo 50 m. ( jei buvo atvejų šeimoje – ir nuo 45 m. ) kviečiami profilaktiškai pasitikrinti prostatą. Gydytojo teigimu, ankstyva diagnostika leidžia vis daugiau prostatos vėžio atvejų nustatyti tada, kai gydymo galimybės yra geros.
„Tokiu atveju pacientui galime pasakyti, kad turime dvi žinias: viena bloga – diagnozuotas vėžys, kita gera – jis yra gydomas ir gali būti išgydomas“, – sako A. Rimas.
Kaip padėti sau?
Kalbėdamas apie urologinių ligų profilaktiką, gydytojas stebuklingo recepto nežada. Jo teigimu, urologinė sveikata nėra atskirta nuo bendros organizmo būklės – jai svarbūs tie patys kasdieniai įpročiai, kurie padeda saugoti širdį, kraujagysles ir mažinti kitų lėtinių ligų riziką.
„Kad ir kaip banaliai skambėtų – sveikas gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas. Nutukimas turi labai didelės reikšmės ir šlapinimosi sutrikimams, ir kitoms vyrų ligoms. Prostatai gerą įtaką daro ir reguliarus lytinis gyvenimas“, – sako urologas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad būtina atsižvelgti į metabolinę sveikatą –vyrų ligų rizikas didina padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris. Todėl rūpinimasis urologine sveikata nėra atskiras uždavinys: tai dalis bendros organizmo sveikatos.
Tekstas parengtas pagal gydytojo urologo A. Rimo interviu Žinių radijo laidoje „Mokslas suprantamai“ (2026 08 14). Visą interviu galima paklausyti čia: Mokslas suprantamai - Kiek kartų mylėtis, kad atitolintumėte prostatos vėžį?
