Naujienos

Šaltuoju metų laiku įsibėgėja ne tik peršalimo ligų sezonas, bet ir pavojingesnės kvėpavimo takų infekcijos. Viena jų – plaučių uždegimas (pneumonija) – gali tapti mirtinai pavojinga, jei laiku nesuteikiama tinkama pagalba. Medikai įspėja, kad pajutusiems pneumonijos simptomus labai svarbu nedelsti, o geriausia prevencija yra nenualintas imunitetas, lėtinių ligų kontrolė bei skiepai nuo infekcinių susirgimų, galinčių sukelti ar komplikuotis plaučių uždegimu.

„Nėra tokio dalyko, kaip lengvas plaučių uždegimas. Tai yra rimta infekcinė liga, kurią gali sukelti įvairūs mikroorganizmai. Tam tikrais atvejais, kai liga komplikuojasi, o gydymas nėra suteikiamas laiku, pneumonija gali kelti rimtą pavojų gyvybei“, – lapkričio 12 d. minimos Pasaulinės plaučių uždegimo dienos proga šios ligos rimtumą pabrėžia Antakalnio poliklinikos šeimos medicinos gydytoja Emilija Petrauskienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant plaučių uždegimą, yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų visame pasaulyje. Pasak E. Petrauskienės, didesnė komplikacijų rizika paprastai kyla vyresnio amžiaus pacientams, mažiems vaikams, taip pat pacientams, kurie turi lėtinių, sunkių gretutinių ligų. Bet ligos eiga ir pasveikimo kelias labai priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo ir jo imuniteto stiprumo.

Viską lemia imunitetas

„Plaučių uždegimas yra infekcinė liga. Ją gali sukelti bakterijos, virusai ar, retais atvejais, kiti mikroorganizmai. Ar pacientas, užsikrėtęs tam tikra bakterija ar virusu, susirgs plaučių uždegimu, priklauso nuo jo imuninės sistemos, infekcinio sukėlėjo „piktumo“, gretutinių esančių ligų. Kartais plaučių uždegimas gali atsirasti net ir jei nėra papildomo užsikrėtimo kokiu nors mikroorganizmu, tačiau dėl nusilpusios imuninės sistemos, apsunkinto kvėpavimo, kitų ligų, gali pradėti daugintis žmoguje jau gyvenantys santykinai patogeniški mikroorganizmai ir sukelti ligą“,  – sako E. Petrauskienė.

Pneumonija gali susirgti ir lėtinėmis ligomis nesergantys, dažnai save sveikais laikantys žmonės. Dažniausiai taip nutinka užsikrėtus „piktesniais“ mikroorganizmais. Taip pat plaučių uždegimu gali komplikuotis gripas ar kita stipresnė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Todėl didesnis šios ligos atvejų dažnis fiksuojamas būtent gripo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos metu.

„Labai norisi pacientams pabrėžti, kad plaučių uždegimo eiga priklauso nuo kiekvieno imuninės sistemos, todėl labai daug lemia sveikas gyvenimo būdas, sveika, įvairi mityba, judėjimas, geras miegas, lėtinių ligų tinkamas gydymas. Šie įprasti sveikos gyvensenos patarimai, palaikantys stiprią imuninę sistemą, yra ir geriausia ligos prevencija“, – sako E. Petrauskienė. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, COVID-19 infekcijų, taip sumažinant tikimybę sirgti šių virusinių ligų sunkesnėmis formomis. Nederėtų pamiršti ir vakcinacijos nuo pneumokokų, dažniausių plaučių uždegimo sukėlėjų. Skiepai itin svarbūs 65 m. ir vyresniems asmenims bei pacientams, turintiems lėtinių ligų.

Nedelskite kreiptis

Gydytoja primena, kad plaučių uždegimo pagrindinis simptomas – stiprus gilus kosulys. Pacientai, sergantys plaučių uždegimu, taip pat gali karščiuoti, jausti skausmą, diskomfortą krūtinėje, nugaroje, apsunkintą kvėpavimą, bendrą silpnumą bei kitus bendro negalavimo požymius. Vaikams, sergantiems plaučių uždegimu, kosulio gali ir nebūti, bet kartais pasireiškia pilvo skausmai. Vyresnio amžiaus pacientų, ypatingai esančių sunkokos būklės, kurių judėjimas apsunkintas, ligos eiga taip pat dažnai būna netipiška.

Pasak E. Petrauskienės, įtarti ligą nesunku jau paciento apžiūros metu, kai, klausant stetoskopu paciento kvėpavimą, išgirstama plaučiuose papildomų garsų ar kvėpavimo susilpnėjimą tam tikroje vietoje. Galiausiai liga nustatoma atliekant plaučių radiologinį tyrimą, kuriame matomas uždegimo paveiktas plotas. Kartu dažnai daromas kraujo, infekcinių sukėlėjų tyrimas. Tik įvertinę, kas gali būti sukėlėjas, medikai gali skirti efektyvų gydymą.

„Dažniausi plaučių uždegimo sukėlėjai yra bakterijos, todėl ir gydymas dažniausiai yra nukreiptas prieš jas – tai yra antibiotikai. Tačiau kartais plaučių uždegimas gali būti virusinis ar, retais atvejais, grybelinis, tuomet gydymo taktika skiriasi. Jei ligos eiga sunki, kai kuriais atvejais būtina siųsti pacientą į stacionarą“, – sako šeimos gydytoja.

Ji pabrėžia, kad viena iš didžiausių pacientų klaidų – per ilgai užsitęsusi savigyda. Pirmomis dienomis, pasireiškus peršalimo požymiams, esant nesunkiai būklei galima gydytis simptomus lengvinančiomis priemonėmis, bet būklei negerėjant labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus. Negydomas plaučių uždegimas ir jo komplikacijos yra pavojingos gyvybei.