Naujienos

Nuoširdi pacientės Ritos padėka Psichiatrijos dienos stacionaro kolegoms

2024 01 15


Antakalnio poliklinikoje veikiantis Psichiatrijos dienos stacionaras kupinas įvairiausių gyvenimo ir likimo istorijų. Jame taip pat galima rasti begales sėkmės istorijų, kuriomis dalinasi pagerėjusia savijauta besidžiaugiantys pacientai.

Praėjusią savaitę savo padėka, atsisveikindama su dienos stacionaru, pasidalino ir pacientė Rita. Ji sudėjo savo mintis ir išgyvenimus į nuostabų personalui ir dienos stacionaro pacientams skirtą laišką, kuriuo privalome pasidalinti ir su Jumis.

-

Įgimiau Spalį

Čia aš įgimiau 2023 metų spalio mėnesį. Tyliai, be verksmo, ne iš motinos įsčių, tačiau su ne ką mažesniu skausmu.

Pirmasis balsas prasiskverbęs per tamsą ir vidinę raudą buvo Saulius. Gydytojas. Nežinojau tada kas yra ramybė, bet jo žodžiai ištarti tvirtai, tarsi jis visą gyvenimą žinojo, ką būtent man pasakyti, įgimė širdyje kažką panašaus į viltį. Toliau mane į savo glėbį paėmė Jurgita. Mano Jurgita. Tiek kantrybės, švelnumo, pastabumo mano šviežiai įgimusi širdis dar neregėjo. Žodžiai „tu man šiandien nepatinki“ ištarti su tiek meilės ir rūpesčio, kad sienos aplink ką tik įgimusią širdį sudrebėjo. Juk Jurgita matė giliau nei paviršius. Matė tai, ką norėjau suvystyti ir paslėpti.

Toliau mano širdį lipdyti priėmė Kamilė. Ligos priėmimas vadinosi jos stebuklų pasaulis. Nežinau dar dabar, o ką jau kalbėti tada, ką reiškia priimti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tačiau Kamilė atsargiai atvedė prie manęs visus šiuos dedamuosius, suvedė juos į mano širdį ir tarė „tai irgi gražu“. Taip įgimė drąsa.

Kažkur staiga išgirdau atskambant aidą ... Jei negali vaikščioti ŠOK!!! Karolis. Mielas judrusis Karolis. Kaip ką tik įgimusi nemokėjau judėti teisingai, bet nedrąsiai stebėdama Karolį, supratau, kad galima judėti taip kaip nori širdis. Taip įgimė laisvė.

Naujagimė aš nesupratau iš kur tiek širdžių, aplink mane - visos siūlančios pagalbą.

Kažkas juk turi juos vesti link tokių naujagimių kaip aš. Ir tada atsakymas – vedėja. Tyli, rami ir viską matanti ir girdintis moteris. Pas ją atvesta ar palydėta buvau kelis kartus. Ir kiekvieną kartą ji mane gynė nuo tamsos kaip liūtė. Sudėliojo mano pabirusias spalvas ir padėjo jas įvardinti. Taip gimė tvirtumas.

Almantai, Žydrūne ir Agne... Tylūs angelai sargai su nosinėmis ašaroms nusišluostyti, spaudimo aparatais jauduliui išmatuoti ir, mano atveju, su vaistais ir meistrišku profesionalumu kuomet supainiojau šokolado gabalėlį su riešutais.... Atsiprašau už išgąstį ir dėkoju. Jūsų dėka užgimė pasitikėjimas.

<Toliau savo laiške pacientė dėkojame artimiesiems ir kitiems dienos stacionaro pacientams>

Galiausiai dėkoju visiems, kurie šiandien mato ir girdi. Jūs pakeitėt mano širdį. Apgydėt ją, sustiprinot. Kartu su puzlės detalėmis sudėliojot mintis. Ačiū Jums už tai.

Aš įgimiau 2023 spalį. O šiandien išeinu į gyvenimą. Kartu su visais Jumis savo širdyje, aš renkuosi gyvenimą. Myliu

Rita