Ligų prevencija

Antakalnio poliklinikoje vykdomos ligų prevencinės programos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Vilniaus m. savivaldybės biudžetų. 

Dėl patikrinimo kviečiame registruotis pas savo šeimos gydytoją internetu arba tel. 85 234 2515

Kviečiame visus Antakalnio poliklinikos pacientus rūpintis savo sveikata ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatos būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią negalavimams bei ligoms.

Šiuo metu vykdomos šios profilaktinio sveikatos tikrinimo programos:
  • Krūties vėžio profilaktinio patikrinimo programa
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
  • Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
  • Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa
  • Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
  • Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Krūties vėžio profilaktinio patikrinimo programa

Antakalnio poliklinikoje vykdoma atrankinė mamografinės patikros programa krūties vėžiui išaiškinti. Pagal šią programą 50–69 metų imtinai amžiaus moterys gali NEMOKAMAI pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Dėl mamografinio tyrimo prašome kreiptis į savo šeimos, vidaus ligų gydytoją arba akušerį ginekologą.

Pasitikrinti  tikslinga ir jaunesnio amžiaus moterims, ypač jei jos turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu (gimdė pirmą kartą po 30 metų amžiaus, negimdė, nemaitino krūtimi, turėjo daug abortų, turi viršsvorį, ilgai vartojo pakaitinę hormonų terapiją,  jeigu motina ar sesuo sirgo krūties vėžiu, jeigu mėnesinės prasidėjo iki 12 metų amžiaus, dirba su cheminėmis medžiagomis). Paprastai atliekama mamografija (krūtų rentgenologinis tyrimas; rekomenduojama atlikti nuo 40 m.) arba krūtų echoskopija (rekomenduojama iki 40 m.). Paslauga mokama.

Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą Europoje mirties dėl vėžio priežastis. Lietuvoje kasmet daugėja naujų šios ligos atvejų. Diagnozuotas, esant ankstyvąjai stadijai, storosios žarnos vėžio gydymas dažnai būna efektyvus. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti ligą bei sumažinti mirtingumą dėl jos. Remiantis medicinos mokslo ir praktikos pagrįstais rezultatais, daugelio šalių patirtimi ir efektyvumo kriterijais pagal šią programą kas 2 metai tikrinami 50-74 metų amžiaus asmenys. Dėl programos kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis išsamiai paaiškins apie nesudėtingo tyrimo atlikimą, pasirašytinai įteiks tyrimui atlikti imunocheminį testą, pagal kurio rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių tyrimų. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turi pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Visos pagal programą teikiamos paslaugos yra nemokamos.

Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508. „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Specialistų teigimu, profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų.

Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei yra rizikos faktoriai, 1kartą per 2 arba 5 metus (priklausomai nuo tyrimo rezultato)  gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno PSA koncentraciją.

 Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 „Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa.

Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Perpratus ligos prigimtį, nustačus ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovojant galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą.

Gyventojų patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40–55 metų vyrams bei 50–65 metų moterims.

Programa patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913. „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“.

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa.

Patikra skirta 25–60 metų amžiaus moterų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus.
Atrankinės moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programos nauda ir efektyvumas yra neabejotinas. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti ir net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“. 

Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.
Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantu, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.
Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 94 proc. šešiamečių vaikų dantųyra pažeisti ėduonies,  ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. Silantais dengiami 6–13metų vaikų nuolatinių krūminių dantų kramtomasis paviršius, tokiu būdu dantys apsaugomi nuo gedimo. 

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-713.

Neinfekcinių ligų profilaktika ir kontrolė (NLP)
Lėtinės neinfekcinės ligos yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, šios ligos pasaulyje sudaro apie 60 proc. mirties priežasčių.
Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 6 priedas) užtikrina lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių sistemos ir kitų ligų) prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir komplikacijų išvengimą ar atitolinimą.
Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu pacientui atliekama įprasta apžiūra – ūgio, svorio, arterinio kraujospūdžio matavimai, periferinių limfmazgių apčiuopa, odos ir matomų gleivinių, burnos ertmės apžiūra, širdies elektrokardiograma, akispūdžio matavimas, regėjimo, klausos aštrumas, bendras šlapimo bei kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje bei kiti. Patikrų dažnumas gali keistis priklausomai nuo to, kokiai amžiaus grupei priklauso pacientas, arba, esant indikacijoms, atitinkamai dažniau.

Rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per dvejus metus.

Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai
Profilaktiškai tikrintis sveikatą turi visi vaikai, pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką (2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 3 priedas)
Priklausomai nuo vaiko amžiaus šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras bei bendrosios praktikos slaugytoja įvertina vaiko sveikatos būklę, atlieka nustatytus sveikatos priežiūros veiksmus, laboratorinius tyrimus.
Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus. Profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir išgydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę aptarti su savo šeimos gydytoju pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus.