Su Jumis sveikam gyvenimui Paslaugos internetu Reikia gydytojo?
Registruokitės čia

spalio31d.
2017-10-31  Galvos skausmų tipai ir priežastys: kada reikėtų susirūpinti

Galvos skausmas yra vienas dažniausių neurologinių sutrikimų. Daugiau nei 90 % gyventojų per visą gyvenimą yra bent kartą patyrę galvos skausmą.


Nors moterys galvos skausmais skundžiasi 4-5 kartus dažniau nei vyrai, tačiau klasteriniu vadinamą galvos skausmą net 5-6 kartus dažniau patiria vyrai nei moterys.

Kaip skirstomi galvos skausmai?

Galvos skausmas pagal priežastis yra skirstomas į dvi dideles grupes:

1. Pirminiai galvos skausmai. Tai tokie galvos skausmai, kai nėra akivaizdžių ligų ir organinių pakitimų, galinčių juos sąlygoti. Šiai grupei priklauso trys pagrindinės pirminių galvos skausmų rūšys – migrena, įtampos tipo bei klasteriniai galvos skausmai.

2. Antriniai galvos skausmai. Juos sukelia konkreti liga, o galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas.

Migrena. Kas jai būdinga ir kuo ji skiriasi nuo kitų galvos skausmų?

Gydytojo darbe migrena - dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas. Dažniausiai skiriama migrena su aura ir migrena be au­ros. Aura – tai tam tikri prodrominiai simptomai, atsiran­dantys prieš pat prasidedant galvos skausmui. Aura gali pasireikšti pykinimu, alkiu, sustiprėjusiais jutimais, nuotaikos ir elgesio pakitimais. Tačiau dažniausiai jai būdingi įvairūs regėjimo sutrikimai.

Migrenai labai būdinga tai, kad ją išprovokuoja tam tikri dirgikliai, taip vadinami  trigeriai,  kuriais gali tam tikras maistas, sensoriniai dirgikliai (pvz., kvapai, šviesos), ilgas nevalgymas ar staigus atsipalai­davimas po kokio nors streso ar nervinės įtampos.

Migrenos metu būdingas viduti­nio–didelio intensyvumo skausmas vienoje gal­vos pusėje, tvinksintis, pulsuojantis, stiprėjantis užsiimant kasdiene veikla. Dažniausiai lydintys galvos skausmą yra pykinimas ar vė­mimas, gali būti šviesos baimė (fotofobija) ar garso baimė (fonofobija). Tokie požymiai trunka nuo 4 valandų iki 3-4 parų.

Įtampos galvos skausmas įprastai gali trukti nuo 30 minučių iki kelių die­nų, sunkiais atvejais ir ilgiau. Pats skausmas dažnai yra vidutinio intensyvumo, apibūdinamas kaip veržiantis, spaudžiantis ar bukas. Šio skausmo niekada nelydi jokie kitokie simptomai (pvz., regėjimo sutrikimai, karščiavimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas ir t. t). Šio tipo skausmą padeda diagnozuoti Tarptautinės galvos skausmų organizacijos pateikti įtampos tipo galvos skausmų diagnostiniai kri­terijai

Įtampos tipo, lėtinių įtampos tipo, lėtinių gal­vos skausmų diagnostikos kriterijai (pateikiami Tarptautinės galvos skausmų organizacijos ekspertų):

A. Mažiausiai 10 ankstesnių galvos skausmo epizodų, atitinkančių B–D kriterijus, galvos skausmas trunka ma­žiau nei 180 dienų per metus ar 15 dienų per mėnesį.

B. Galvos skausmas trunka nuo 30 minučių iki 7 die­nų.

C. Būdingos mažiausiai dvi iš šių skausmo ypatybių:

· spaudžiamojo ar veržiamojo (ne pulsuojančio) pobūdžio,

· mažo–vidutinio intensyvumo (nėra pernelyg stip­rus),

· jaučiamas abiejose galvos pusėse,

· nesustiprėja lipant laiptais ar užsiimant kita kas­diene veikla.

D. Abu šie kriterijai:

· nėra pykinimo ir vėmimo,

· nėra fotofobijos (šviesos baimės) ir fonofobijos (triukšmo baimės) arba yra tik viena iš jų.

Klasteriniai galvos skausmai. Tai trumpa­laikiai, tačiau itin stiprūs dažnai pasikartojantys skausmai, lydimi autonominės vegetacinės disfunkcijos simptomų. Skausmai yra gana specifiniai. paprastai trunka 6–12 savaičių ir kartojasi kartą per vienerius ar dvejus metus tuo pačiu metų laiku. Skausmas griežtai vienpusis, jau­čiamas aplink akį, atsiranda kartą ar kelis kartus kasdien, dažniausiai naktį. Pacientas, nebegalėdamas likti lovoje, blaškosi po kambarį. Priepuolis trunka 30–60 mi­nučių. Skaudama akis parausta, ašaroja, toje pat nosies pusėje prasideda „sloga“ ar ji užsikemša, gali atsirasti voko ptozė. Klasteriniam galvos skausmui būdingas sezoniškumas: dažniausiai rudenį ir pavasarį.

Galvos skausmus gali sukelti ir alkis. Tai ypač būdinga studentams ir biuro darbuotojams. Pagrindinis šio skausmo profilaktikos ir gydymo metodas labai paprastas -  būtina bent šiek tiek užkąsti. Skausmą gali sukelti ir nervinė įtampa, kai pernelyg daug dirbame, ilgai sėdime prie kompiuterio. Todėl būtinas darbo ir poilsio režimas, kuomet darbas prie kompiuterio yra kaitaliojamas su pavaikščiojimu gryname ore.  

Antriniai galvos skausmai

Šių galvos skausmų priežastys gali būti labai įvairios ir net pavojingos ligos, pavyzdžiui nervų sistemos infekcija, auglys, kraujagyslių ligos. Gali būti ir nepavojingos ligos: akių, sinusų, ausų , kaklo slankstelių ligos, vaistų sukeltas galvos skausmas. Antrinis galvos skausmas neturi konkrečiai priežasčiai būdingų požymių, dažniausiai yra panašus į įtampos tipo galvos skausmą. Antrinį skausmą nustatyti lydi pagrindinės ligos simptomai.

Kada galvos skausmas rodo rimtą sveikatos sutrikimą?

Skausmo stiprumas nelygus pavojui. Jei atsiradus galvos skausmui, kartu pastebimi ir kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galūnių tirpimas, kalbos sutrikimas, skausmas iškart laikomas galimai pavojingu. Jei galvą skauda pirmą kartą gyvenime, jei skausmas kuo nors neįprastas, ypač staigus ir stiprus, taip pat reikalingas mediko įvertinimas. Jeigu pasikartojantis galvos skausmas kinta, dažnėja, stiprėja, yra lydimas pykinimo ar kitų negalavimų, galima teigti, kad jis progresuoja, tačiau tai dar nereiškia, kad yra rimtas sveikatos sutrikimas.

Susirūpinti reikėtų ir į medikus kreiptis jeigu:

  • galvos skausmai prasidėjo > 50 metų am­žiaus;
  • tai stiprus, naujai atsiradęs galvos skausmas, skirtingo pobūdžio nei anksčiau;
  • atsiranda tuoj pat atsikėlus po miego ar pa­žadina iš miego;
  • buvo randamas padidintas AKS;
  • galvos skausmai prasidėjo po galvos traumos.
  • skausmas nepasiduoda gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais;
  • galvos skausmą lydi neurologiniai simpto­mai, sąmonės ir psichikos sutrikimai.
  • greta yra sisteminės ligos požymių (karščia­vimas, sprando raumenų rigidiškumas, bėrimas ir kt.), regos nervo spenelio edema.

Kaip ir kada reikėtų gydyti galvos skausmą?

Skausmą gydyti medikamentais galima tada, kai jis yra pakankamo stiprumo, yra aiški diagnozė, ir skausmo dažnis ne didesnis nei kartą per savaitę. Šiuo atveju vaistų nereikia bijoti, nes tai pirminis skausmas. Vaistai nuo galvos skausmo įprastai vartojami pagal poreikį. Pagrindinės vaistų, skiriamų galvos skausmui gydyti grupės yra: nesteroidiniai prieųuždegiminiai vaistai, analgetitkai, vėmimą slopinantys medikamentai, specifiniai vaistai migrenai gydyti. 

Prieš vartojant medikamentinį gydymą, būtinai pasitarkite su gydytoju!
 

Taip pat taikomas ir nemedikamentinis gydymas:

  • Šaltas kompresas, poilsis tamsiame tyliame kam­baryje;
  • Smilkinių masažas;
  • Meditacija;
  • Relaksacija;
  • Ledo gabaliukai ant galvos ar veido;
  • Psichoterapija;
  • Saikingas fizinis krūvis;
  • Migrenos metu negalima daryti staigių judesių, vengti ryškios šviesos, vengti fizinio darbo;
  • Esant įtampos tipo galvos skausmams, priešingai migrenai, padeda lengvi fiziniai pratimai,

pasivaikščiojimas gamtoje, nevargina šviesa.

Informacija parengta remiantis medžiaga, pateikta šiose internetinėse svetainėse:

https://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/galvos-skausmai-kiti/4457/

http://lzinios.lt/lzinios/sveikata/kai-skausmas-spaudzia-lyg-kepure/144208/

http://galvosskausmas.lt/

Atgal Spausdinti